paskęsti

paskę̃sti intr. Š, Rtr; R, Sut, N, LL314 1. žūti vandenyje, prigerti: Ko tik nepaskeñdova: jis į praperšą įčiuožė Jrb. Tiku tiku išnėriau, mažne paskendaũ J. Paskendo žmonės ir visi sutvėrimai ant vienam O. Vainiką ėmė ir pats paskendo LTR(Dglš). Tai dalelė mano – valiai būčiau balelėj paskendus Prng. Kurie (dailidės) tačiau su kitais paskendo DP60. Paskendo mariose Ch¹Mr5,13. ^ Durnas i bliūde paskęsta LTR(Vdk). Nelįsk į vandenį – nepaskęsi LTR(Srd). Nepaskę̃skit – reiks giedot (juok.) Krm. Ar ugnelėj sudegė, ar vandeny paskẽdo? Grž. 2. DŽ pasinerti, nugrimzti į dugną: Laivas paskeñdo NdŽ. Sunku tai plunksnelei mariose paskęsti LTR(Lnkv). Jų kraštas, veizant nu tolo, rodos it [v]andenė[je] paskendęs S.Dauk. Paskẽdęs tas dvaras Šd. Pradėjo tvinti vandenys, užtvino taip, kad visas dvaras paskeñdo Vkš. | prk.: Aš paskęsiu tavo širdy kaip perlas jūroj rš. Atsidariusios Martyno akys vienu akimirksniu paskendo motinos žvilgsny I.Simon. Peklo[je] esat visi lig kaklo paskendę P. 3. būti apsemtam: Paskeñdę visi pašaliai: nei išeiti, nei beišvažiuoti Lkž. Davė lietus – paskẽdo dirvos visai Mžš. Paskendę keliai buvo Lkž. 4. aptekti kuo, grimzdėti kame: Kiaulės sutrose paskendę, reikia pakratyt Rm. Kiaulės mėšle paskeñdę, kai priėdę, prigėrę visa ko Mšk. | prk.: Pasirodė piemuo Jokūbas, ligi akių paskendęs kepurėje, kurią jis smaukė aukštyn rš. Žolėm paskẽdus kolonija (ūkis) Ėr. ║ paplūsti: Jis visas kraujuose paskeñdęs Dglš. 5. prk. išnykti, dingti: Tolimesni žodžiai paskendo bildėjime durių ir šūksme V.Piet. 6. prk. būti apsuptam, apimtam, skendėti: Nuo plento buvo matyti tik medžiuose paskendusios trobos ir du balti kaminai A.Vien. Nelabai seniai, mano atminime, visas šitas sodžius miškuose paskendęs niūksojo J.Bil. Gražiai palaidojo, gėlės[e] buvo paskeñdusi Rdn. Mergaitė jos išpuošta, iškreizuota, balčiausiuose perkeliuose, muslionuose paskendusi Žem. Neikit, virtuvėj paskę̃sit dūmuose Rm. Rūmai paskę̃sta ugny NdŽ. Laukai paskendo balkšvoje prieblandoje rš. Koridoriuje spragtelėjo elektros jungiklis, viskas paskendo juodoje naktyje V.Bub. Žaibūse visa paskendáu, kaip rėžė su akmeniu Žr. Paskendę saulės spinduliuose margavo seni dvaro rūmai J.Balč. 7. įsitraukti, įnikti į ką, būti apimtam kokios būsenos: Mat buvau visas paskendęs darbe K.Būg. Darbuos paskeñdus buvau visą amžių LKT182-183(Ar). Kad mat jai nėr kada: amžiais darbuos paskẽdus Mžš. Jis taip paskendo knygose, kad skaitė kiauras naktis rš. Visi savo reikaluose buvo paskendę J.Bil. Sėdėjo prie žiburio dideliame rūpestyje paskendus rš. Nereikia smulkmenose paskę̃st Mrj. Jis visas buvo mintyse paskendęs, negirdėjo nė ką kalba scenoje karalius su karaliene Ašb. Jis paskeñdo svajonėse NdŽ. Atsiguliau ir paskendau į miegą rš. O aukštuomenė egoistiniuose interesuose paskendusi V.Myk-Put. Tada, paskendęs savo sielvarte, nesuprato, kad jo paties nelaimė padarė jį aklą ir kurčią svetimai kančiai J.Avyž. Burtuose ir prietaruose tebėra paskendę stabmeldžiai Blv. 8. prk. būti ko pertekusiam: Ponai buvo turtuose paskeñdę PnmA. Anys labai gerai gyvena – valgiuos, gėrimuos paskeñdę Ktk. Serganti, vaistūse paskeñdusi Krš.

◊ ãšarose (ãšaromis) paskę̃sti labai verkti, raudoti: Grėtė paskęsta ašarose I.Simon. Tai mano moma būdavo ãšarosu i ãšarosu paskeñdus Vdš. Kaip bematant mūs šalelė ašarom paskendo LTR(Slk).

degtìnėje (ariẽlkoje Ldk, arel̃koje Klt, šnàpsėje) paskę̃sti prasigerti: Kad jis degtìnėje paskeñdęs PnmA. Šnàpsė[je] paskę̃sta žmonys Grd. Ariẽlkoj paskeñdęs – nebėr žmogaus Aln.

dū́me paskę̃sti prisirūkyti: Visi dū́me paskeñdę, pagėrę Grd.

skolosè (į skolàs) paskę̃sti prasiskolinti: Viškai skolõs[e] paskedaũ, nežinau, kaip aš iš jų ir išbrisiu Skrb. Niekas nepadėjo, skolosè buvo jau paskeñdusi Žr. Baisiausia, kap į skolas paskendę Gs.

skriaudojè paskę̃sti būti skriaudžiamam: Kaip, būdamas pats skriaudoj paskendęs, tave galėčiau gelbėt? B.Sruog.

varguosè paskę̃sti suvargti: Paskeñdęs visokiūse vargūsè, pražilęs Krš. Mes augom varguosè paskeñdę PnmA.

\ skęsti; apskęsti; išskęsti; nuskęsti; paskęsti; parskęsti; praskęsti; priskęsti; suskęsti